Retro kompiuteris

Buvo laikas, kai kompiuteriai tobulėdavo su kiekvienais metais ir labai dideliais šuoliais. Skirtingai, nei dabar, daugelis tų laikų kompiuterių rasdavo savo vietą tarp kitų pamirštų rakandų garaže, rūsyje ar sendaikčių turguje vos po keleto metų naudojimo. Kadangi nauji kompiuteriai kainuodavo pasakiškas sumas pinigų, tai tokius senus ir pamirštus kompiuterius iš minėtų vietų masiškai importuodavo į mūsų šalį, kur naudotiems kompiuteriams visada buvo ganėtinai didelė paklausa. Bet ir pas mus šie senoliai ilgai neatsilaikydavo prieš tuometinį kompiuterių progresą, todėl netrukus taipogi nusėdo elektros prietaisų atliekų aikštelėse, garažuose, rūsiuose ir turguose.

ir vis dėl to senieji kompiuteriai turi savotiško žavesio, kuris kyla iš sąlyginio paprastumo, technologinių limitų, bet svarbiausia iš išskirtinių bruožų. Mat tais laikais kompiuterių gamyba nebuvo koncentruota kelių gamintojų rankose ir taip visuotinai standartizuota, kaip yra dabar. Tais laikais buvo daugiau gamintojų, daugiau konkurencijos ir buvo įgyvendinami įvairiausi technologiniai sprendimai. Tad, kiek šiandieniniai kompiuteriai yra nuobodūs ir vienodi, tiek senieji yra įdomūs ir skirtingi. Todėl visada smagu, kai yra galimybė ištraukti vieną kitą senolį ir jį atstatinėjant prisiminti įvairiausius to laikmečio kompiuterijos niuansus. Pastaruoju metu, kaip tik tokia proga ir pasitaikė. Štai šis AT standarto surinktukas, Intel Pentium 233Mhz MMX rūsyje pragulėjo netoli dvidešimties metų.

Kaip matyti iš nuotraukų, savininkas, prieš padėdamas šį murzių į amžinojo sandėliavimo vietą pasižymėjo kompiuterio parametrus, operacinės sistemos versiją ir įdiegtas programas, kas labai pravertė atsirenkant tarp kitų panašaus likimo kompiuterių. Nuostabu tai, kad po viso to laiko įjungus, nebuvo rasta jokių rimtesnių problemų apart nusėdusios laikrodžio ir BIOS nustatymų (CMOS) baterijos, ir nuo drėgmės parūdijusio korpuso gaubto. Kompiuteriukas, kaip tais laikais įprasta, ūžė neprasčiau, nei šiuolaikiniai Boeing lėktuvai, o senasis 3GB talpos kietasis diskas drebino grindis neprasčiau, nei pravažiuojantis rusiškas traktorius. Bet apie tai kiek vėliau. Po komponentų pratestavimo buvo nuspręsta, jog kompiuterį vertėtų atstatyti į jaunystės dienų šlovę.

Kadangi, dėl elementarių priežasčių, šiuo kompiuteriu rimtai niekas nebesinaudos, greičiausiai stovės kaip gražus baldas arba tarnaus, kaip dėmesio traukos objektas, tai šiuo atveju buvo svarbiausia atstatyti kompiuterio išvaizdą. Jeigu ne rūdys, tai, mano manymu, būtų užtekę tiesiog gerai nuvalyti purvą izo-propilio alkoholiu, kad liktų autentiškas pageltimas ir išvaizda. Šiuo atveju nutariau mažumėlę sugadinti autentiškumą, bet duoti truputį laisvės vaizduotei. Čia daugiausia darbo buvo su kompiuterio gaubtu. Nušveistos rūdys uždažytos antikoroziniais dažais, o pats gaubtas aptrauktas medžio imitacijos plėvele.

Po šių darbų sekė aparatinės įrangos suderinimas, mat nusėdus CMOS baterijai buvo prarasti BIOS nustatymai. Jeigu dabartiniuose kompiuteriuose tai ne problema, tai senuose kompiuteriuose, kad jie tvarkingai veiktų, reikėdavo daug ką nustatyti rankiniu būdu. Su neteisingais nustatymais tokie kompiuteriai atsitiktinai pakibdavo, tyliai gadindavo duomenis esančius laikinojoje atmintyje (RAM), priversdavo papildomus įrenginius „peštis“ dėl resursų ar iškrėsdavo kitokių pokštų. Tad ir šiam teko visus tokius kaprizus po truputį išgaudyti, bei įdiegti Windows 98SE operacinę sistemą, taipogi surandant labai senas tvarkykles. Darbelio būta trims paroms…

Taipogi buvo stipriai patobulintas originalus Pentium 1 procesoriaus aušintuvas išmetant jį į šiukšlių dėžę, o vietoj jo pritaikant vėlesnių laikų „Socket 462/A“ sistemos aušintuvą. Tokiu būdu šis pirmasis pentiumukas gali aušintis pasyviai išlaikydamas 55C temperatūrą prie pilnos apkrovos. Originalus 3GB „Belarus“ traktorius (kietasis diskas) buvo paliktas neformatuotas, su jame rasta Windows 95 operacine sistema, bei joje esančiomis programomis, bei žaidimais. Tačiau dėl keliamo triukšmo buvo paliktas atjungtas, su galimybę greitai prijungti. Visi komponentai išvalyti ir tvarkingai surinkti atgal, pritaikyti trūkstami išvedimai, dalys bei varžtai. O Windows 98SE sistemai panaudotas 1GB FLASH diskelis, kuris yra visiškai tylus ir greitesnis už to meto mechaninius diskus. Ir taip, 1GB kietojo disko visiškai pakanka kompiuteriui su Windows 98 operacine sistema! Tad vienintelis triukšmo šaltinis lieka 8cm propeleris esantis AT maitinimo šaltinyje. Ir nors būtų įmanoma tokį maitinimo bloką perdaryti, kad tiktų žymiai tylesnis 12cm ventiliatorius, bet ir su originaliu aušintuvu triukšmo lygis yra visiškai pakenčiamas, artimas moderniems kompiuteriams. Belieka viską surinkti, pasigrožėti ir praleisti vakarą maigant Windows 98SE „guzikus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.